Istorija

APIE SŪDUVOS MEDŽIOTOJŲ SĄJUNGĄ

Sūduvos medžiotojų sąjunga (Sąjunga) įkurta 1999 m. vasario 8 dieną . Ši sąjunga jungia juridinius asmenis t.y. medžiotojų klubus, būrelius. Antra vertus  įstatai numato galimybę ir fiziniams asmenims tapti Sąjungos nariais. Šiuo metu Sąjungai priklauso 20 Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kalvarijos bei Kazlų Rūdos rajonų savivaldybių medžiotojų klubų. Kasdieniniuose reikaluose Sąjungai vadovauja taryba sudaryta iš klubų deleguotų atstovų ir Sąjungos pirmininkas. Pirmuoju Sąjungos pirmininku buvo išrinktas Antanas Valinčius. Nuo 2013 metų Sąjungos pirmininku išrinktas Paulius Uleckas.

Pagrindinis sąjungos tikslas – ugdyti tarp savo narių bei Lietuvos visuomenėje pagarbą ir meilę gamtai bei atsakomybę už jos išsaugojimą, taip pat mokytis taisyklingai ir etiškai medžioti, kelti medžioklės bei medžiotojų kultūrą, medžiotojų kvalifikaciją, puoselėti medžioklės tradicijas.

Sūduvos medžiotojų sąjungos įkūrimas susijęs ir su kitomis naujų demokratijos ir  savivaldos formų paieškomis Lietuvoje. Sūduvos medžiotojai pasuko kitu keliu kai Medžioklės taisyklėse buvo įteisintas teiginys, kad asmenis į medžiotojus priima ne viena visuomeninė organizacija, bet valstybinės komisijos sudarytos apskričių administracijų viršininkų įsakymais. Tad asmenys įgiję Lietuvos medžiotojo bilietus galėjo patys apsispręsti – jungtis į draugijas, būrelius, klubus ar likti neasocijuotais medžiotojais.

Sūduvoje ir Dzūkijoje medžiotojų būreliams ir klubams tapus juridiniais asmenimis ir tikraisiais savo medžioklės plotų bei medžioklės produkcijos šeimininkais atgimė ir sūduvietiškas laisvės troškimas – tvarkytis patiems. Atsiradus teisiniam pagrindui nebūtinai priklausyti vienai medžiotojus vienijančiai organizacijai, jie šia galimybe nedelsiant pasinaudojo. Buvo nutarta sukurti savo organizaciją – Sūduvos medžiotojų sąjungą. Susikūrus Sūduvos medžiotojų sąjungai bei Lietuvos medžiotojų sąjungai „Gamta“ paaiškėjo, kad šios asociacijos taip pat gali spręsti medžiotojų problemas.

Šiandien Sūduvos medžiotojų sąjunga jau skaičiuoja antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Ji tapo aktyvi Lietuvos medžiotojų bendruomenės gyvenimo dalyvė. Sąjunga aktyviai dalyvauja atstovaudama savo narių, o tuo pačiu ir visų Lietuvos medžiotojų, interesus valstybės institucijose. Sąjungos atstovai aktyviai dalyvauja su medžiokle susijusių teisės aktų kūrimo bei derinimo procesuose. Sūduvos Medžiotojų sąjunga yra organizacija, kuri sprendžia savo narių medžioklės poreikių tenkinimo uždavinius. Pagrindinis Sąjungos tikslas yra organizuoti savo nariams įvairius su medžiokle susijusius renginius, atstovauti medžiotojų interesus valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose tiek regiono, tiek šalies mastu, o, esant reikalui, ir už Lietuvos ribų, glaudžiai bendradarbiauti su aplinkos, miškų žinybomis, sprendžiant faunos globos problemas, rūpintis medžioklės kultūros ir medžiotojų kvalifikacijos kėlimu, racionaliu medžioklės ūkio tvarkymu, ugdyti tarp savo narių ir visuomenėje pagarbą ir meilę gamtai bei atsakomybę už jos išsaugojimą, puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas. Tai mūsų organizacijos gyvenimo esmė.

Sąjungai rūpi ir švietėjiška veikla, todėl savo nariams ir svečiams organizuoja, jau tradicinėmis tapusias, šventes, parodomąsias medžiokles, mokymus ir kitus renginius. Apie savo veiklą informuoja tinklalapyje www.suduvos-medziotojai.lt

Kodėl įsikūrė SŪDUVOS MEDŽIOTOJŲ SĄJUNGA

1999 m. vasario 8 dieną Marijampolės apskrities viršininko administracija įregistravo naują medžiotojų organizaciją ,,Sūduvos medžiotojų sąjunga”. Ši Sąjunga jungia medžiotojų klubus, būrelius, taigi į ją medžiotojas stoja ne kaip paskiras asmuo, bet kaip savo klubo narys. Šiuo metu sąjungai priklauso 17 Marijampolės, Šakių bei Kazlų Rūdos rajonų medžiotojų klubų ir būrelių. Sąjungai vadovauja taryba iš visų klubų deleguotų atstovų. Pirmuoju Sąjungos tarybos pirmininku buvo išrinktas Antanas Valinčius, jis vadovauja Sąjungai ir šiuo metu.

Pagrindinis Sąjungos tikslas nuo pat jos įsikūrimo buvo ugdyti tarp savo narių bei Lietuvos visuomenėje pagarbą ir meilę gamtai ir atsakomybę už jos išsaugojimą, taip pat taisyklingai bei etiškai medžioti, kelti medžioklės ir medžiotojų kultūrą, medžiotojų kvalifikaciją, puoselėti medžioklės tradicijas.

Ši Sąjunga susikūrė kaip alternatyva Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai. Baigiantis pirmajam Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui, nedaug buvo belikę visuomeninių organizacijų, kurios išlaikė ne tik sovietinių laikų struktūrą, bet ir veiklos organizavimo principus ir metodus. Viena iš tokių deja buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD). Sovietiniais metais klestėjusioje organizacijoje eiliniai medžiotojai daugiausia buvo tik neapmokami žvėrienos eksportui ruošėjai. Medžiotojai pasirinkimo neturėjo, jei norėjo būti medžiotoju, būtinai turėjo būti ir draugijos nariu. Lengva ir paprasta buvo draugijos funkcionieriams: viena partija, viena tiesa.

Pirmas demokratijos žingsnis buvo žengtas, kai Medžioklės nuostatuose buvo įteisinta, kad piliečius į medžiotojus priima, ne visuomeninė organizacija t.y. LMŽD, bet valstybinės komisijos sudarytos apskrities administracijos viršininko įsakymu. Ir piliečiai gavę Lietuvos medžiotojo bilietus, patys turėjo teisę apsispręsti: jungtis į draugijas, būrelius, klubus ar likti neasocijuotais (pavieniais). Bet Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai buvo paliktos išskirtinės teisės: medžiotojams pratęsti bilietų galiojimo laiką. Beje paradoksalus atvejis ir po šiai dienai Medžiotojų ir žvejų draugija, būdama gausi visuomeninė organizacija, neturi savo nario pažymėjimo. Matyt toliau inertiškai mąstoma, kad medžiotojo bilietas, tai draugijos bilietas.

Bet Suvalkijoje, Dzūkijoje padėtis buvo visiškai kitokia. Čia dalis medžiotojų tik atsiradus teisiniam pagrindui nebūti priverstinai LMŽD nariais, šia galimybe nedelsiant pasinaudojo. Ne atskiri medžiotojai, bet ištisi klubai. Tai paskatino ir tuometinių draugijos skyrių visiška neveikla bei draugijos turto ,,prichvatizacija”. Reikia pastebėti, kad tuose regionuose kur draugijos skyriai (kaip Vilkaviškio, Lazdijų) šį tą dirba, tokios tendencijos nebuvo.

Medžiotojų būreliams, klubams tapus juridiniais asmenimis ir tikrais savo medžioklės plotų, medžioklės produkcijos šeimininkais, draugijos skyrių diktatas tapo visiškai nereikalingas. Užsiimti, kita medžiotojams naudinga, prasminga veikla nebuvo nei noro, nei sugebėjimų. Džiugu kad dabar net apie 90 procentų medžiotojų interesų patenkina klubas, būrelis.

Atsiradus nepriklausomiems medžiotojų klubams, prasidėjo LMŽD funkcionierių “kova” nukreipta prieš juos. Šių klubų medžiotojus neteisingai pradėta vadinti bei ir dabar vadinama neasocijuotais. Neaišku ar tai daroma dėl neišmanymo realios padėties, ar norint pabrėžti, kad LMŽD yra vienintelė medžiotojų organizacija. Tenka oponentams paaiškinti, kad atskiras medžiotojų klubas, būrelis yra tokia pat juridinį statusą turinti organizacija, kaip ir LMŽD nariai. Be to dažnai neasocijuoti medžiotojai (bei taip LMŽD funkcionierių vadinami ir ne LMŽD nariai) dažnai sutapatinami su medžiotojais neturinčiais medžioklės plotų ir kaltinami brakonieriavimu ir pan. Kad visi ne LMŽD nariai yra brakonieriai tokią mintį stengiamasi įpiršti. Taip, dauguma neasociacijuotų medžiotojų praktiškai medžioklės plotų neturi. Bet yra nemažai (pvz. Vilniaus mieste apie 1000 medžiotojų), kurie yra LMŽD nariai, bet jie nepriklauso klubams, būreliams taigi ir neturi medžioklės plotų. Taigi priklausymas ar nepriklausymas LMŽD neturi nieko bendro su medžioklės plotų turėjimu ir iš to iškylantiems kaltinimams.

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Todėl medžiotojams ne LMŽD nariams įgryso LMŽD funkcionierių pastoviai kartojami teiginiai, kad jie vienintelė medžiotojus atstovaujanti, vienintelė medžioklės ūkiu galinti pasirūpinti organizacija. Be to buvo ilgai, bet nepagrįstai viltasi, kad LMŽD persitvarkys. Viso to pasėkoje ir susikūrė Lietuvos medžiotojų sąjunga ,,Gamta” bei Sūduvos medžiotojų sąjunga. Nors buvo dedamas pastangos, kad šios organizacijos būtų juridiškai neįregistruotos, bet demokratija Lietuvoje visgi jau tiek pažengus, kad to pasiekti nepavyko.

Be abejo iš karto šių naujos organizacijos buvo apkaltintos medžiotojų skaidymu, medžiotojų interesų išdavimu ir pan. Bet daug medžiotojų džiaugiasi atsiradusia alternatyva. O konkurencija tik skatina darbų pagyvėjimą.

Ką šiandien veikia SŪDUVOS MEDŽIOTOJŲ SĄJUNGA

Šiandien Sūduvos medžiotojų sąjunga jau skaičiuoja antrą dešimtmetį ir tapo aktyvi Lietuvos medžiotojų gyvenimo dalyvė. Sąjunga betarpiškai dalyvauja atstovaujant jos narių, o tuo pačiu ir apskritai visų Lietuvos medžiotojų, interesus valstybės institucijose. Sąjungos atstovai aktyviai dalyvauja su medžiokle susijusių teisės aktų kūrime bei derinime. Sąjunga savo nariams bei svečiams organizuoja jau tradicinėmis tapusias šventes, parodomąsias medžiokles ir kitus renginius. Sąjunga neatsisako sudalyvauti ir kitų medžiotojų organizacijų rengiamose šventėse bei glaudžiai bendradarbiauja su kaimyninių valstybių medžiotojų organizacijomis.

Sąjungai rūpi ir švietėjiška veikla todėl ji leidžia medžiotojams skirtą žurnalą “Medžiotojas ir medžioklė”.

Per Sąjungos gyvavimo laikotarpį ji atkreipė dėmesį ir į asmenis daug prisidėjusius prie medžioklės tradicijų puoselėjimo, jų atliekamą gamtosauginę ir kitą visuomenei naudingą veiklą bei už tai šiuos asmenis apdovanojo Sąjungos jubiliejiniais medaliais: Sertifikato ir medalio Nr.- 001- Antaną Valinčių; 002- Sigitą Mickevičių; 003- Kęstutį Pėtelį; 004- Gedvydą Pėtelį; 005- Arvydą Bajorą; 006- Alių Lenkutį; 007- Gediminą Kirilevičių; 008- Petrą Šapalą; 009- Vytautą Stepšį; 010- Juozą Pučinską; 011- Albertą Stanislovaitį; 012- Raimundą Ribičiauską; 013- Tomą Narbutą; 014- Antaną Rinkevičių; 015- Juozą Antaną Neverauską; 016- Vytautą Dambrauską; 017- Arūną Lukoševičių; 018- Vytautą Gaulią; 019- Stasį Papečkį; 020- Bronių Leonavičių; 021- Petrą Juškauską; 022- Joną Jablonską; 023- Algirdą Antaną Montvilą; 024- Juozą Valinčių; 025- Vytautą Lopetą; 026- Antaną Bražinską; 027- Albiną Andriuškevčių; 028- Algį Blockų; 029- Valdą Kundrotą; 030- Petrą Kavaliauską; 031- Juozą Smelstorių; 032- Zigmą Jusą; 033- Joną Vaišnorą; 034- Justiną Maumevičių; 035- Artūrą Juškauską; 036- Kęstutį Medeikį; 037- Romualdą Barauską; 038- Selemoną Paltanavičių; 039- Artūrą Čalutką; 040-“Vilniaus ginklai” parduotuvės kolektyvą; 041- Jozef Bucwinski; 042- Jan Gozdziewski; 043- Edmund Symonoicz; 044- Czeslaw Witkowski; 045- Romuald Kordowski; 046- Bronislaw Zukowski; 047- Roman Domanski; 048- Jacek Sakowicz; 049- Witold Uzdzilo; 050- Jerzy Uzdzilo; 051- Paulių Ulecką; 052- Algirdą Didžpinigį; 053- Audrių Dumčių; 054- Ričardą Juknelį; 055- Vincą Algirdą Šnipkų; 056- Kęstutį Milončių; 057- Vincą Bendraravičių; 058- Algimantą Puišį; 059- Algimantą Draugelį; 060- Ramūną Žiūrį; 061- Benediktą Šalną; 062- Vaclovą Bernardą Šmerauską; 063- Vytautą Mikučiauską; 064- Gintautą Juškevičių; 065- Remigijų Turūtą; 066- Romualdą Bielį; 067- Petrą Žolyną; 068- Saulių Gabraitį; 069- Rimą Žilinską; 070- Valentiną Azaravičių; 071- Vytautą Lastauską; 072- Juozą Žilinską; 073- Stasį Arcikauską; 074- Stasį Vaclovą Pečiulį; 075- Benjaminą Kajoką; 076- Sigitą Bronių Vaitiekūną; 077- Ričardą Lukšį; 078- Marių Latvaitį; 079- Rolandą Raibikį; 080- Juozą Akelaitį; 081- Joną Kizlaitį; 082- Rimantą Juozapavičių; 083- Kostą Valaitį; 084- Alvydą Pridotką; 086- Rimvydą Narijauską; 087- Žilviną Viskantą; 088- Vidmantą Lenkutį; 089- Algimantą Paplauską; 090- Juozą Lenktutį; 091- Vytautą Budrevičių; 092- Vidą Ivanauską; 093- Arvydą Bardauską; 094- Raimundą Marcinkevičių; 095- Marek Piotr Krzemien, 096- Juozą Algirdą Trečioką; 097- Aurelijų Andriuškevičių; 098- Gediminą Jančį.