Nuo 2025 metų kormoranų populiaciją ketinama kontroliuoti pagal naują tvarką – žuvininkystės ūkiams žadama leisti šiuos paukščius naikinti nustatant leistiną jų skaičių, sako Aplinkos apsaugos agentūros atstovas.

„Prasminga būtų (…) eiti link individualių kvotų nustatymo kiekvienam ūkiui nustatant jiems leidžiamų paimti paukščių skaičių atsisakant leistino gaudymo periodo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis. 

Pasak jo, šiemet dar bus taikoma galiojanti tvarka, kai kormoranus leidžiama naikinti tam tikru laiku. 

„Šiais metais planuojame užbaigti licencijavimo procesą nustatant leidžiamų paimti paukščių periodus. 15 ūkių prašymai jau patenkinti, liko tik keli. Siekiant išlaikyti tolygumą visų ūkių atžvilgiu, šiemet būtų praminga išlaikyti tą pačią sistemą“, – teigė D. Mikelaitis. 

Nuo 2022 metų ūkiai savarankiškai skaičiuoja jiems žalą darančių kormoranų gausą, sugaunamus ar sunaikinamus  paukščius bei teikia informaciją apie jų padarytą žalą. 

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius informavo, kad leidimai gintis nuo kormoranų išduodami tik tiems ūkiams, kurie dėl paukščių patiria žalos. 

„Ypatingos laisvės valdyti šių paukščių neturime. Ši rūšis nemedžiojama. Ūkiams, kuriems paukščiai daro žalą, išduodami leidimai reguliuoti kormoranų skaičių“, – tvirtino jis. 

Pasak A. Klimavičiaus, Lietuvoje dabar yra apie 7-8 tūkst. kormoranų porų, o Karaliaučiaus srityje jų yra kelios kolonijos, kur paukščių skaičiuojama dešimtimis tūkstančių. 

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pranešė, kad kormoranų daromai žalai atlyginti 2015-2022 metais ūkiams buvo skirta 2,5 mln. eurų. 

Kaimo reikalų komitetas nutarė kreiptis į Lietuvos deleguotą eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, kad išaiškintų, kokią šių paukščių apsaugą numato Briuselio direktyvos ir kaip verslas gali gintis nuo kormoranų.