Per pastaruosius mėnesius, paukščių gripo atvejai žinduoliams jau buvo užfiksuoti keliose Europos šalyse. Prieš kelias savaites VMVT skelbė apie Lenkijoje katėms nustatytą paukščių gripo A(H5N1) gripo virusą. Šią vasarą Latvijoje paukščių gripas buvo nustatytas 2 lapėms. O vakar vykusio Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų (CVO) posėdžio metu, Suomijos atstovai informavo apie nesenai jų šalyje nustatytą labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) virusą kailinių žvėrelių ūkiuose: 11 lapių ūkių bei viename mišriame lapių ir audinių ūkyje. Preliminariais duomenimis, virusas galėjo patekti gyvūnų ir laukinių paukščių kontakto metu arba per laukinių paukščių išmatomis užkrėstą pašarą. Situacija neramina Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją (WOAH), kuri ragina griežtinti viruso stebėseną tarp žinduolių.
Reaguodama į žinduolių užsikrėtimus paukščių gripu Europos Komisija (EK) š.m. liepos 10 d. pateikė Reglamento pakeitimo projektą į kurį siekiama įtraukti naujas gyvūnų rūšis, dėl paukščių gripo stebėsenos. Iki šiol laboratoriniai tyrimai dėl paukščių gripo buvo atliekami tik tiriant naminius ir laukinius paukščius. Įsigaliojus EK pakeitimams bus įtvirtintas pagrindas dėl paukščių gripo tirti žinduolius, tarp jų - gyvūnus augintinius.
VMVT specialistai savo ruožtu ragina visuomenės sveikatos institucijas, gamtos apsaugos institucijas, gyvūnų augintojų asociacijas bei kitas suinteresuotas šalis stebėti (LPPG) situaciją ir kilus bet kokiam įtarimui, kad žinduoliai turėjo kontaktą su užsikrėtusiais LPPG paukščiais informuoti VMVT.
„Tai, kad žinduoliai gali užsikrėsti paukščių gripu žinoma jau senokai, tačiau iki šiol nebuvo fiksuoti didesni žinduolių gaištamumo atvejai nuo paukščių gripo. Europos Komisija rekomenduoja stiprinti stebėseną bei tirti žinduolius dėl paukščių gripo, kai žinduolių gaišimas aptinkamas masinėse paukščių gaišimo vietose. Atliekant tyrimus, prioritetą yra siūloma skirti laukinių gyvūnų bei naminių augintinių gaišenoms, rastoms ūkiuose, kur buvo nustatytas paukščių gripas, taip pat turint pagrindo manyti, kad augintiniai galėjo turėti kontaktą su užsikrėtusiais naminiais paukščiais, laukiniais paukščiais ar kitais užsikrėtusiais žinduoliais. Lietuvoje situacija kol kas išlieka stabili, tačiau budrumo prarasti negalima. Kol kas neturime naujų aktyvių paukščių gripo židinių, tik pavienius atvejus laukiniuose paukščiuose, padidėjusio žinduolių gaištamumo kol kas taip pat nefiksavome. Vis dėl to atsipalaiduoti nereikėtų, jau rugpjūčio pabaigoje prasidės rudeninė paukščių migracija, todėl naminų paukščių augintojams primename ir toliau atidžiai stebėti savo ūkį bei laikytis biosaugos, pašarus laikyti laukiniams paukščiams nepasiekiamoje vietoje, girdymui nenaudoti atvirų telkinių vandens. O gyvūnų augintinių savininkus įspėjame savo gyvūnus kiek įmanoma riboti nuo galimo kontakto su laukiniais paukščiais, jokiu būdu nešerti neaiškios kilmės mėsa, prižiūrėti jų sveikatą, kilus įtarimui kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją“, – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Specialistai įspėja, kad A(H5N1) gripo virusais užsikrėtę gyvūnai augintiniai gali rodyti įvairius klinikinius požymius, įskaitant apatiją, apetito praradimą, sunkią depresiją, karščiavimą, neurologines ligas, kvėpavimo ir žarnyno požymius, geltą ir net mirtį. Klinikiniai požymiai turėtų atsirasti per kelias dienas po kontakto su virusu, tokiu atveju nedelsiant reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, informuoti VMVT.
Pasaulinė LPPG epidemiologinė situacija paukščių ir žinduolių tarpe skelbiama WOAH tinklapyje.
