2023-06-28 LRS AAK sprendimu (5 – už; 3 – prieš; 1 susilaikęs) Medžioklės įstatymo pataisų dėl naktinių taikiklių priėmimas atidėtas iki bus parengti ,,lydintys”, t.y. kiti, susiję teisės aktų projektai. Preliminariai numatytas (posėdyje buvo paminėtas) atidėjimo terminas: iki 2023-12-31

Šiandieną tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai nėra, dėl to, matyt, daugiau nei 30 tūkst. medžiotojų, puikiai mokančių valdyti šaunamuosius ginklus ir iki menkiausių, jokiuose žemėlapiuose nepažymėtų takelių mintinai žinančių savo medžioklės plotus, nereikalingi Lietuvos gynybai bei ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui? Ir jie nėra bei negali būti veiksmingu krašto apsaugos resursu? Ar tikrai taip yra? Kuo Lietuvos medžiotojai nusipelnė tokios paniekos ir Įstatymų leidėjo nepasitikėjimo?

Kas suteikė teisę visuotinai, abstrakčiai tapatinti Lietuvai ir įstatymams lojalius piliečius – medžiotojus su brakonieriais, t.y. nusikaltėliais? Kas leido, nesant įsiteisėjusių teismo sprendimų, kiekvieną, legaliai medžiojantį Lietuvos pilietį iš anksto viešai priskirti potencialių nusikaltėlių kategorijai?

Ar gi tai solidu? Ar tuo neperžengtos moralinės, etinės ir teisinės ribos? Ar tai atitinka moralios politikos standartus?

Ko tada verti ir kiek nuoširdūs mokslininkų, politikų ir už krašto gynybą atsakingų valdininkų padūsavimai bei pasidejavimai, kad vos 14% Lietuvos gyventojų tėra deklaravę pasiryžimą ginklu ginti Lietuvos valstybę karo atveju? Ir kas iš tikro asmeniškai bei instituciškai yra atsakingais už tokią padėtį, ypač kuomet kitas to paties Seimo Komitetas stengiasi įgalinti bei įveiksminti visuotinės gynybos bei visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo principus?

Ar įmanoma visuotinė Valstybės gynyba bei visuotinis ginkluotas pilietinis pasipriešinimas viešai demonstruojamu įžeidžiu nepasitikėjimu paniekinant lojalius piliečius, jų ryžtą ir šitaip atstumiant visuomenės pagalbą?

Pagarbiai,

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA)

Valdybos pirmininkas,

 Arūnas Marcinkevičius