Ūkiškas pavasaris – tarp vilkų, meškų ir valdžios pažadų

Virginija JUŠKIENĖ ŪP korespondentė

Gegužės šalnos – įprasta, pavasarinė sausra – normalus reiškinys. Tokie pavasario netolygumai žemdirbių negąsdina – užeina ir praeina. Tačiau kai kurie pokyčiai kelia didelį nerimą. Ganiavos dar tik pati pradžia, o šiaurės Aukštaitijoje į gyvulius jau nusitaikė vilkai. Kovo viduryje septynių elnių neteko Kupiškio seniūnijos ūkininkas Ričardas Barzdenis. Balandžiui baigiantis ir pirmąją gegužės savaitę nukentėjo du Pelyšių kaimo ūkininkai – papjauta neseniai apsiveršiavusi karvė, sudraskyta avis. Negana to, Skapiškio seniūnijoje, prie Skapagirio miško, neseniai pastebėta meška, tai užfiksavo prie medžioklės bokštelio medžiotojų įrengta vaizdo kamera. „Tai bent gyvenimas, apsupo vilkai ir meškos, pakiemiais vaikšto, dar pridėk valdžios negudrius sprendimus – visai užspeitė mus į kampą“, – jau iš nevilties juokavo „Ūkininko patarėjo“ kalbinti ūkininkai.

Ankstyvi išpuoliai

Elnių bandą Žižmariškių kaime daugelį pastarųjų metų laikęs ūkininkas R. Barzdenis labiausiai nuo vilkų nukentėjo pernai, kai per kelis kartus neteko per 60 gyvūnų – daugiau nei pusės bandos. Pirmasis vilkų vizitas pernai buvo gegužę, o šiemet – kovo viduryje.

„Ką tu jiems padarysi? Pernai atnaujinome visą apsaugą, tvoras, uždengę tinklais rizikingose aptvarų vietose, atrodė patikimai, nei pro viršų neperšoks, nei pro apačią prasikas. Bet per žiemą, matyt, dėl įšalo tinklai kai kur atsilaisvino, vėliau sniege radau pėdsakų – kaip tik buvo paskutinis stipresnis snygis“, – pasakojo ūkininkas, labiausiai apgailestaudamas, kad nebėra ko parodyti miesto vaikams, anksčiau čia dažnai atvykdavusiems pamatyti retų gyvūnų.

Pelyšių kaimo vienkiemyje gyvenantys Gasiūnai laiko melžiamų karvių bandą, pernai jau patyrė nuostolių, vilkai sudraskė du veršelius. „Bet kad kibtų į suaugusį gyvulį, apie 800 kg svorio, nė minties nebuvo. Ir toks dar ankstyvas pavasaris, vilkų jaunikliai nei atsivesti, nei mokomi medžioti, – nuostabos nuo ŪP neslėpė Lina Gasiūnienė. – Karvė buvo išvesta prie daržinės durų, kieme, keli metrai nuo gryčios, neseniai apsiveršiavusi, sunkiai atsistodavo, manėme, gaus saulės, greičiau atsigaus. Sunku ir pagalvoti, tiesiai vilkui į nasrus, labai skaudu.“

Ryte karvę šeimininkai atrado jau negyvą, išdraskytais viduriais. Apie bėdą žinia greitai pasklido, sužinojo kaimynai, bet ir tie nukentėjo – gegužės pradžioje rado sudraskytą avį. Nukentėję ūkininkai apie patirtą žalą pranešė rajono savivaldybės administracijai, bus įvertinti nuostoliai, taigi, tikisi gauti kompensacijas. Tik tai nė kiek neguodžia. „Šitaip dabar prastai pieno ūkiams, taip smaugia kainos, o čia dar tokios bėdos, netektys, papildomi nuostoliai“, – guodėsi ūkininkė.

Pernai pavasarį vilkai sunaikino daugiau kaip pusę ūkininko Ričardo Barzdenio elnių bandos.

 

Ganiava bus nerami

Tame pačiame Pelyšių kaime, netoli nuo Gasiūnų vienkiemio, gyvenanti ir ūkininkaujanti Indilų šeima taip pat išgyvena nerimastingą laiką. Prasidėjo ganiava, gyvuliai pievose, taigi, dabar lauk bėdų, nes jau ankstyvą pavasarį vilkai turi įprotį aplinkui sukiotis. Viena paguoda, kad ši ganiava – paskutinė. Tautvilis Indilas apie ūkiškus reikalus paaiškino taip: „Rudenį parduosime paskutines 40 karvių. Nebeturime abudu sveikatos, sūnus turi darbą, užsiimsim grūdininkyste. Kaip mes gyvename? Valdžiai nerūpime, palikti vieni akistatoje su vilkais… Dabar jau ir meškos slampinėja, sako, Skapagiryje šiomis dienomis pastebėtos.“

Dirvoje įspausta pėda.

T. Indilas kalba pajuokaudamas, meškų jis sako nebijantis, nors, jeigu būtų sutikęs, gal kitaip atrodytų. O su vilku pasimatyti teko, ir iš labai arti, mat yra aistringas grybautojas.

„Prieš kelerius metus būnant miške, plyname kirtime, vilkas atbėgo, buvome gal per 10 metrų, mano šuniukas pirmas dėjo į kojas, aš irgi ilgai nedelsiau. Nesmagus jausmas, nejauku. Pasimatymo su meška irgi išvengiau per atsitiktinumą. Prieš porą metų begrybaujant pavakary sunerimo mano šuo ir nubėgo prie medžioklės bokštelio. Ketinau ir aš nueiti pasižiūrėti, bet šuo greitai sugrįžo, nebeėjau. Kitą dieną paskambino pažįstamas medžiotojas ir pasiteiravo, ar nepastebėjau ko nors įtartino, mat kamera ten nufilmavo mešką. Taigi, galėjau pasimatyti, nors sakoma, jos nėra piktybiškos, bet ką gali žinoti, jeigu ir kiemsargis šuo kartais įkanda“, – apie nekasdienius susitikimus kalbėjo ūkininkas T. Indilu.

Laičių kaime, žiemkenčių pasėlyje, pasivaikščiojo meška.

Nebe naujiena

Meškos Lietuvoje – jau nebe naujiena, ŪP neseniai rašyta apie tokį vizitą Ukmergės rajone, bityne. Balandžio pabaigoje rudoji pateko į medžiotojų vaizdo kamerą netoli Skapagirio.

„Girios“ medžiotojų klubo narys Jonas Mažylis pasakojo, kad toje vietoje kamera yra užfiksavusi lūšių, vilkų, bet meška į jos akiratį pakliuvo pirmą kartą. Taip drąsiai, vidury dienos papozavo ir nuėjo per žiemkenčių lauką. Gal nebūtų nė dėmesio atkreipęs į tą įrašą, bet vienas medžiotojas pranešė atradęs išskirtines pėdas netoliese dirvoje. Meška, tikėtina, migruojanti, pakeleivė, nes atsklido žinių iš medžiotojų, kad pastebėta Anykščių rajone, anksčiau – Biržų krašte.

Dabar, tai žinant, uogauti ar grybauti miške jau bus nebe taip ramu. „Bet ar ne pavojingesnės žmogui užkratą platinančios erkės negu tie dideli gamtos padarai?“ – ŪP ramino medžiotojas J. Mažylis.

 

Jono MAŽYLIO ir Ričardo BARZDENIO nuotraukos

 

Turite klausimų?

Susisiekite su mumis