Draugiški gamtai, klausai ir šuniui, bet nemieli Lietuvos aplinkos apsaugos biurokratams
Žurnalo „Medžioklė“ redaktorė Linda DOMBROVSKA. – Duslintuvai ne tik Latvijoje ir Estijoje, bet ir kitur pasaulyje, Europoje yra tikras mados klyksmas. Jie vis dažniau naudojami ne dėl to, kad stilingai atrodo ant vamzdžio, o todėl, kad su jais šaudyti iš tiesų daug patogiau ir efektyviau. Nors garso duslintuvą naudoti labai lengva, dėl jo kyla daug klausimų ir nepagrįstų nusistatymų.

Pasaulyje – laisvai, o Lietuvoje – tabu

Esame vienintelė Baltijos šalis, kurioje duslintuvų naudojimas visiškai uždraustas. Latvijoje ir Estijoje duslintuvus galima naudoti gana laisvai – be didesnių apribojimų, registracijos ir specialių sąlygų. Skandinavijoje tai jau keliasdešimt metų taikoma praktika, Norvegijoje net žengtas dar vienas žingsnis į priekį – dėl klausos apsaugos šaudyti be ausinių arba duslintuvo apskritai draudžiama. Latvijoje 2014 m. pavyko tarsi pralįsti pro adatos skylutę, nes dėl bręstančios afrikinio kiaulių maro krizės pavyko atitinkamą pataisą „prakišti“ į Ginklų ir specialiųjų priemonių apyvartos įstatymą. Plačiojoje visuomenėje, žinoma, neapsieita be nesusipratimų ir aštrių emocijų, bet Latvijoje įstatymu numatyta, kad medžioklėje galima naudoti visų rūšių duslintuvus su ilgo vamzdžio lygiavamzdžiais, apribojimas taikomas tik negamykliniams duslintuvams ir mažiems .22 kalibrams. Estijoje duslintuvai leisti pernai.

Duslintuvas medžioklę vasarą padarys malonesnę, deja, tik Latvijoje ar Estijoje.

Kam jų reikia?

Kažkas feisbuke paklausė: kam reikia duslintuvo, jeigu vis tiek po šūvio visi nekliudyti gyvūnai nubėga? Šis klausimas rodo, kad medžiotojams iš esmės trūksta supratimo, kokias funkcijas atlieka duslintuvas. Pirmiausia, tai paties šaulio klausos apsauga. Aišku, be ausinių ir duslintuvų, yra vienas labai efektyvus būdas išspręsti šūvio triukšmo problemą – apkursti, ir tada joks triukšmas tikrai netrukdys. Na, arba visai nešaudyti. Problema ta, kad klausa prarandama negrįžtamai, ji neatsinaujina. Žinoma, tai ne geriausias problemos sprendimo būdas, todėl labai sunku suprasti daugelio šalių ir mūsų valdžios nusistatymą. Duslintuvai turėtų būti privalomi, kad būtų apsaugota šaulio klausa, panašiai kaip su saugos diržais, statybininkų ir motociklininkų šalmais ir t. t. Duslintuvas yra tokia pati klausos apsaugos priemonė, bet ją gaubia daug neteisingų prielaidų, atsiradusių greičiausiai dėl Holivudo veiksmo filmų. Suomijoje ir Švedijoje duslintuvai buvo leisti siekiant apsaugoti šaulių klausą, Latvijoje – tik prireikus sumažinti šernų populiaciją, o mūsų valdininkams, regis, nerūpi nei žmonės, nei šernai. Be šios funkcijos, duslintuvas turi ir daugiau įvairių privalumų.

Dvi duslintuvo alternatyvos – ausinės arba kurtumas. Vis dėlto ausinių šuniui neuždėsi.

Medžiotojas gali naudoti kitas klausos apsaugos priemones, bet jo kompanionas – medžioklinis šuo – tokių galimybių neturi. Galima tik įsivaizduoti, kokį diskomfortą patiria gyvūnas, kai šalia jo iššaunama magnumu. Šia prasme duslintuvą galima laikyti stebuklinga priemone, nes juo galima ne tik pasirūpinti medžioklinio šuns gerove, bet ir išspręsti kitą didžiulę problemą – šuns šūvio baimę.

Dar viena priežastis – galimybė sumažinti atatranką. Gana didelis procentas medžiotojų bijo šūvio dėl įvairių priežasčių. Viena jų – netinkamas pirmasis lygiavamzdis, kai šaudymas po kokių dešimties šūvių virsta tikra fizine kančia. O kai ateina laikas įsigyti didelio kalibro karabiną, jo šūvis gali būti labai aštrus ir nemalonus. Dar baisiau, jeigu netyčia optiniu taikikliu susimušama akis ar kakta. Dėl to paspausti nuleistuką jau pasąmonėje virsta baisiu veiksmu – šaulys laukia atatrankos, nuleistuką spaudžia netolygiai. Net jeigu ginklas ir optinis taikiklis kokybiški, jų privalumais naudotis labai sunku, jeigu bijai šūvio. Be to, šią baimę labai sunku kontroliuoti. Duslintuvas įvairių kalibrų atatranką gali sumažinti net 90 proc., aštrų, nemalonų smūgį paversdamas lengvu stumtelėjimu. Panašią funkciją atlieka kompresorius – jis gerokai sumažina atatranką, bet ne visada sumažina triukšmą, net atvirkščiai. Pavyzdžiui, kai kurių kalibrų ginklu iššauti be kompresoriaus ar duslintuvo galima tik kartą, nes atatranka yra tokia didelė, kad šūvis kone kaskart baigiasi sulaužytu raktikauliu.

Naudojant duslintuvą mažiau trikdoma ir aplinka. Čia kalbu ne tik apie gyvūnus, bet ir apie žmones, ypač kai reikia medžioti netoli namų ar gyvenvietės. Šūvis tampa draugiškesnis ne tik tetulei, bet ir jos šuniui, karvėms ir ožkoms.

Kaip veikia duslintuvai?

Štai palyginimas: normaliu žmogaus čiauduliu, kurio energija yra maždaug 0,1 vato, greičiausiai neįmanoma uždegti net ekonomiškiausios lemputės, tačiau šūvio galios, kurią galima prilyginti maždaug 3 000 vatų, užtektų akimirkai uždegti ištiso rajono lemputes. Šautuvas apskritai, vamzdis ir duslintuvas turi susitvarkyti su dideliu slėgiu ir aukšta temperatūra. Kai kulka išlekia iš vamzdžio, su ja didžiuliu greičiu išeina labai aukštos temperatūros (net per 1 000 °C) dujų debesis, kuris aplenkia kulką net keletu metrų, nes dujų greitis tik didėja, ir būna atvejų, kai jų greitis siekia 2 000 m/s.

Kai tai įvyksta, dujų debesis aplink kulką sudaro turbulenciją, o kulkos kelią padaro nestabilų. Duslintuvo užduotis – sulaikyti dujas ir jas atvėsinti. Duslintuvą sudaro kameros, kurios dujas sulaiko ir neleidžia iš karto ištrūkti iš vamzdžio. Šį procesą aprašyti užtruktų ilgai, bet, pavyzdžiui, per 0,0001 sekundės .300 WSM kulka jau yra 80 už cm nuo vamzdžio. Jeigu žiūrėtume sulėtintai, kas vyksta duslintuvo kamerose, matytume, kaip dujos jose pagaunamos ir ten siūbuoja panašiai kaip želatinos gabalas, į kurį įlekia kulka. Judėjimas vyksta bangomis, jos didėja ir mažėja.

Įdomu, kad iš parako sukeltos energijos kulkai perduodama tik 25 proc. Kiti 75 proc. panaudojami parako dujoms pagreitinti ir įkaitinti, kad ginklas judėtų kulkos skriejimui priešinga kryptimi.

Triukšmas atsiranda, nes kulkai išskriejus iš vamzdžio susidaro didžiulis dujų slėgis. Šaunant mažais kalibrais tai yra 300 barų, dideliais – net iki 900 barų. Dujos ištrūksta iš vamzdžio, jos yra karštos ir juda greitesniu nei garso greičiu, kyla smūgio banga, garso slėgis, kuris sukelia triukšmą. Duslintuvas sumažina dujų greitį, idealiu atveju jis sumažėja iki
300 m/s, bet tai ne visada pavyksta. Duslintuvo užduotis atlikta, jeigu dujos iš vamzdžio išeina tada, kai kulka yra 30–40 cm nuo vamzdžio, – tada ji gali ramiai toliau lėkti. Kartu sumažinama smūgio banga, ir garsą mes girdime tą akimirką, kai kulka viršija garso greitį. Šis triukšmas panašus į stiprų botago pliaukštelėjimą.

Kodėl kai kurių kalibrų šūvio garsas toks skirtingas? Skiriasi kiekvieno kalibro šūvio galia. Pavyzdžiui, .223 Rem parako užtaisas yra 2 g, ir jis yra iš dviejų komponentų, o .300 WSM parako užtaisas – 5 g, todėl ir kalibro galia 3 kartus didesnė. Atitinkamai didesnis ir slėgis, dujų apimtis, taigi, ir triukšmas. Triukšmingesnė yra ir didesnė kulka, kuri dideliu greičiu skrodžia orą ir viršija garso greitį.

Europos Komisija prieš kurį laiką siūlė duslintuvą priskirti prie esminių ginklo dalių, bet jis jokiu būdu negali būti esminė šaunamojo ginklo dalis. Duslintuvas yra įrankis, nepaliekantis jokių pėdsakų nei ant kulkos, nei ant tūtos, jis niekaip negali padėti identifikuoti, kas ir kuo iššovė kulką, todėl ši iniciatyva buvo ne tik kvaila, bet ir visiškai neefektyvi.

Ar dydis svarbus?

Tai esminis klausimas, kai ateina laikas įsigyti duslintuvą. Ten, kur duslintuvai leidžiami, pasiūla visada plati. Beveik kiekviena medžioklės reikmenų parduotuvė siūlo kokį nors duslintuvų prekės ženklą. Kiekvienas turi savų poreikių ir lūkesčių: vienam svarbu, kad duslintuvas būtų trumpas, bet efektyvus, kitam – kad jis būtų lengvas, o trečiam svarbiausias veiksnys – kaina. Turėdami omenyje šiuos kriterijus, paprašėme „Anima Libra“ (Latvija) atstovo Dmitrijaus Klešnino paaiškinti keletą niuansų apie duslintuvus. Beje, „Anima Libra“ pati gamina duslintuvus, todėl Dmitrijus šiuo klausimu turi nemenką patirtį. Įmonė samdo mokslininkus ir naudoja įvairias programas, kad pasiektų kuo geresnį rezultatą. Aišku, buvo klaidų, teoriniai paskaičiavimai kartais pasirodė geresni nei praktiniai rezultatai, bet dabar įmonė jau išleido šeštąjį savo modelį.

Kalbėdamas apie duslintuvus Dmitrijus nurodo, kad svarbiausia – ne išvaizda, o efektyvumas. Svarbu, kaip duslintuvo kamerose išsiplečia dujos, kaip jos plūsta, kaip sumažina galutinį slėgį, kuris sukelia triukšmą. Įdomu, kad užpakalinėje dalyje esanti duslintuvo kamera (ta, kuri paprastai prisukama prie vamzdžio) veikia triskart mažesniu efektyvumu nei esančios vamzdžio priekyje. Tad jeigu vienintelis šaulio prioritetas yra kuo tyliau iššauti, verta įsigyti didelės apimties duslintuvą, galintį net iš dalies dengti vamzdį. Yra duslintuvų, kurie užmaunami ant viso vamzdžio, bet tokie nėra pigūs, nes vien užpakalinės kameros gamyba kainuoja tiek pat, kiek priekinių. Įvertinus svorį, dydį ir rezultatą, greičiausiai tai finansiškai neapsimoka, bet ir užpakalinė duslintuvo kamera yra svarbi.

Nauja tendencija – duslintuvas visam ginklo vamzdžiui.

Mitai

Didžiausias mitas apie duslintuvus atsirado iš netikroviškų filmų. Paimi pistoletą, prisuki AA baterijos dydžio duslintuvą ir kyla vos girdimas „pukšt“. Deja, šios fantazijos daro poveikį ne tik sprendimus priimantiems valdininkams, bet ir patiems medžiotojams. Medžiotojams ir valdžios atstovams diskutuojant apie duslintuvus, itin nerimaujama dėl brakonieriavimo augimo. Pirma, visi užrūdiję brakonieriai jau seniai naudoja duslintuvus, taip pat naktinius taikiklius, termovizorius ir dar bala žino ką, nes jie yra brakonieriai, įstatymų pažeidėjai, todėl įstatymų ir nesilaiko. Antra, tik bandydamas išgirsti, kas kur šaudo, nepagausi nė vieno brakonieriaus. Trečia, jeigu filme matote didelės galios karabiną su spyna, bet triukšmas prilygsta spustelėjimui kompiuterio pele, žinokite, kad tai kino industrijos išmonė.

Nesitikėkite ir to, kad duslintuvas visiškai nuslopins visą triukšmą. Priklausomai nuo kalibro, vidaus patalpų šaudykloje verta papildomai naudoti klausos apsaugos priemones ir taip pasirūpinti savo ir kitų sveikata.

Mitas ir tai, kad po šūvio su duslintuvu gyvūnai nebėga. Jie, aišku, bėga, bet trikdis aplinkai, medžioklės plotams apskritai daug mažesnis. Po tokio šūvio galimai kiti gyvūnai netrukus pasirodys toje pačioje vietoje, bet nesitikėkite, kad šernai tik stovės ir stebėsis, kodėl broliai ir seserys nežinia nuo ko gulasi.

Turite klausimų?

Susisiekite su mumis