Kukurūzuose – neprašyti „pagalbininkai“

Ūkininkai dar pluša laukuose, doroja kukurūzus. Kai kur pjauti kukurūzų patiems net nereikia – derlių sutvarko neprašyti „pagalbininkai“. Kaip jų atsikratyti, kaip sumažinti šernų daromą žalą pasėliams?

Kukurūzus doroja ne tik ūkininkai

kukurūzai, šernai, ūkininkai, medžiotojai, Žydrūnas VasiliauskasŪkininkai kukurūzus augina tikrai ne šernams, tačiau būna, jog šie pirmieji suskumba į jų laukus. „Pranešimų apie šernų padarytą žalą kukurūzų laukuose daug negauname. Šiai dienai – 4 tokie atvejai. 3 pranešimai buvo gauti telefonu. Juos pavyko taikiai išspręsti. Buvo susitarta. Oficialus (raštu pateiktas) pranešimas – vienas“, – „Ūkininko patarėjui“ sako Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėjas Žydrūnas Vasiliauskas.

Kalvarijos savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Darius Kuprelevičius, paklaustas apie laukinių žvėrių daromą žalą, neslepia, kad šernai ir jų savivaldybės ūkininkų kukurūzuose lankosi. „Daugeliu atveju ūkininkai pretezijų nereiškia, nes dauguma iš jų yra ir medžiotojai. Tad susitvarkoma. Na, būna atvejų, jei jau nesusitariama, tada mes važiuojame. Oficialių pranešimų apie šernų padarytą žalą šiemet dar nesame gavę“, – redakcijai teigia D. Kuprelevičius.

Dažniausiai dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos kreipiamasi tik prieš pat kukurūzų nuėmimą. „Tačiau ūkininkai turi kreiptis laiku. Yra atvejų, kai žala padaryta pavasarį, vasarą, o kreipiamasi tik pradėjus doroti kukurūzus. Tada sunku nustatyti, kiek šernai žalos pridarė, o kiek galbūt gervės, žąsys, kurių žala neatlyginama, o gal net naminiai gyvuliai? Problema: ūkininkai kreipiasi per vėlai. Jei ūkininkas pastebi žalą, turi per 3 darbo dienas kreiptis į seniūniją, o seniūnija – per vieną dieną informuoti medžiotojus“, – paaiškina Ž. Vasiliauskas.

Meta akmenį į ūkininkų daržą

„Ši žala kompensuojama ne iš valstybės, o iš medžiotojų kišenės“, – atkreipia dėmesį Anatolijus Palionis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Lazdijų skyriaus vyr. medžioklės žinovas. Jo nuomone, visą kaltę versti tik šernams – neteisinga. „Nors šernų dabar yra tikrai nemažai, tačiau ne tik jie padaro žalos. Tai ir elnių, ir barsukų padaryta žala“, – sako jis. Mikabalių kaime, Lazdijų rajone, nufilmuoti 16 elnių, bėgančių į ūkininko lauką. „Kad ir po vieną burbuolę, jau kokia žala“, – pastebi medžioklės žinovas. Pavasarį gervės „padėjo“, o jei dar sėklos mažiau berta, kukurūzai reti, vasarinės liūtys išlaužė. „Yra ir tokių plotų, kur gali su motociklu pervažiuoti ir nenuminsi“, – ŪP sako A. Palionis. Vaikštant po kai kurių ūkininkų plotus prie miškų matyti, kad vargu, ar galima tikėtis gero derliaus: laukai atrodo prastai. „Kad ir atlyginama laukinių gyvūnų padaryta žala, bet tai nėra didelės sumos“, – patikina pašnekovas. Tačiau, anot jo, kiekvieną konkretų atvejį reikia vertinti atskirai: yra ūkininkų, kurie tikrai rūpinasi savo laukais, kiti gi nedaro nieko.

„Nesiimama elementarių apsaugos priemonių“, – patikina jis. Pirmiausia, netaikoma sėjomaina. „Daug metų kukurūzus sėja toje pačioje vietoje. Laukiniai žvėrys atsimena, kad ten yra, eina, ieško. Net sulėkščiavus, aparus, buvusį kukurūzą lauką apsėjus pieva, šernai knisa, rodos, pievą, o iš tikrųjų ieško burbuolių: nuėmus kukurūzus žaliai masei, lieka burbuolių liekanų, kurios taip greit nesupūva. O jei dar kukurūzai pasėti problemiškoje vietoje, prie miško, apsaugoti sudėtinga. 50 procentų atvejų yra kaltas ir pats ūkininkas“, – taip mano medžioklės žinovas. Jis pateikia ir pavyzdį: „Prie Rudaminos piliakalnio (Lazdijų r.) pasėjo kviečius, ne kukurūzus, kuriuos ten vis sėdavo ne vienerius metus, ir problema išsisprendė“. Anot jo, būtina dažniau apvažiuoti savo laukus, apžiūrėti, informuoti medžiotojus, „ne tik į šuns dienas juos dėti“. „Juk dažniausiai vieni kitus puikiai pažįsta. Lazdijų rajonas – nedidelis“, – sako pašnekovas.

 

Dineta BABARSKIENĖ

ŪP korespondentė

Turite klausimų?

Susisiekite su mumis