Rodos, apsaugos patikimos, tačiau nepadėjo

Vos prieš keletą dienų Prienų rajone, Pažarsčio kaime, esančiame netoli Šilavoto, beveik vidurdienį vilkas užpuolė ūkininko aptvare besiganančias avis. Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė ūkio šeimininko sūnus Andrius Juozapavičius, čia nuo seno yra rūpinamasi smulkiųjų ūkio gyvūnų saugumu, todėl šis išpuolis buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Ūkis, kuriame auginama per 30 avių, yra netoli nedidelio miškelio, o didesni miškų masyvai nutolę 1–1,5 km. Avių aptvaras aptvertas „OviNet“ tinklu, kurio kuoliukų aukštis – 1,1 m, 9 horizontalios polivielos eilės ir 10-ta, prie pat žemės, be polivielos. Tinklas nuolat prijungtas prie el. piemens. Dieną aplink nuolat bėgioja du, tiesa, nedideli šunys, tačiau naktį jų kompaniją papildo dar vienas stambesnis sargis. Nakčiai visi gyvuliai suvaromi į patikimai uždaromus tvartus.

Vilkas pietavo labai sparčiai.

Tikrai ne kiekvienas ūkininkas yra įsirengęs tokias apsaugos priemones, bet ir jos šįkart avių neapsaugojo. „Dienos metu, 10–11 val., kai avys jau buvo išleistos iš tvarto ganytis, mano mama pamatė kažką judantį pievoje ir iš pradžių pagalvojo, kad ten kaimyno šuo kokį paukštį pasigavęs niurko, – pasakojo A. Juozapavičius. – Tačiau eidama arčiau aiškiai pastebėjo, kad tai tikrai ne šuo, o vilkas.“ Moteris matė, kaip papjautą ėriavedę pilkis bandė vilkti tolyn, tačiau gal trūko jėgų, o dar šeimininkės šūksniai nerimo pridėjo, tad šis viską metęs pasileido miškelio link. „Mama aiškiai matė, kad tai tikrai ne šuo, o ir judesiai nubėgančiojo buvo šuniui nebūdingi“, – kalbėjo Andrius. Veterinarijos mokslus baigęs jaunas vyras spėjo, kad tai galėjo būti vilkų jauniklis, gal pernykštė patelė, nes ūgiu ir sudėjimu nebuvo pats didžiausias.

Vilko išpuolio metu buvo sudraskytos dvi ėriavedės. Redakcijos pašnekovas sakė, kad šįkart pasisekė, jei šioje situacijoje galima taip sakyti, kad vilkas atėjo pro tą pusę, o ne pro kitą. Kitaip jis iškart būtų susitikęs su šalia aptvaro grandine pririštu avinu reproduktoriumi, kuris buvo neseniai įsigytas ir dar tik pratinamas prie bandos. Jo netektis ūkiui būtų labai skaudi.

Atsakomieji ėjimai – po spalio 15 d.

Giedrius Aleknavičius gyvą vilką miške matė vos (net) du kartus.

Anksčiau Prienų kraštas negarsėjo didele vilkų išpuolių gausa, jau nekalbant apie aukščiau minėtus įvykius dienos metu, todėl suskubome pakalbinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos šio rajono skyriaus vadovą Giedrių Aleknavičių. „Kalbant apie vilkus, galiu pasakyti, kad būna pačių įvairiausių situacijų, bet apie plėšrūnų išpuolius vidurdieny ir dar visai netoli namų kol kas, bent jau mūsų kraštuose, girdėti neteko“, – ŪP sakė patyręs medžiotojas.

Paklaustas, ar Prienų medžiotojai kaip nors reaguos į įvykius Pažarsčio kaime, pašnekovas pasiūlė to paklausti vilkų globėjų. „Kai vilkus buvo galima medžioti visus metus, nebuvo problemų nei dieną, nei naktį, o dabar jie daro ką nori, tad visus klausimus spręsime tik po spalio 15 d., kai prasidės pilkių medžioklės sezonas“, – kalbėjo G. Aleknavičius.

Pavojingiausi – socializuoti vilkai

Raimondas Ribačiauskas pastebi vilkų socializaciją.

Lietuvos medžiotojų sąjungos (LMS) „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas, redakcijai komentuodamas naujausius įvykius, pastebėjo, kad vilkų išpuolis vidury dienos yra gal pirmasis toks atvejis Lietuvoje. „Vilkai socializuojasi ir savo vaikus medžioti moko pjaudami avis bei ožkas“, – sakė garsus medžiotojas, akcentuodamas, kad tokius socializuotus pilkauodegius būtina medžioti iš karto, jų negali būti šalia ūkių, šalia žmonių.

„Šiuo konkrečiu atveju esu įsitikinęs, kad arba vilkas buvo labai alkanas, arba jis turėjo kokių nors fizinių trūkumų“, – teigė R. Ribačiauskas. Anot jo, plėšrūno alkis yra mažiau tikėtinas dalykas, nes miške jis visada gali pasigauti stirnaitę, barsuką ar kokį kitą grobį, todėl čia greičiau yra vilko fizinės negalios klausimas. „Tikriausiai avį sudraskęs pilkis buvo sužeistas ar traumuotas ir ta žaizda jam neleidžia susirasti maisto miške, be to, ir nubėgantį žvėrį mačiusi moteris teigė, kad jis judėjo keistai“, – kalbėjo LMS vadovas. Pašnekovas taip pat neatmetė vilko ligos galimybės. „Gal žvėris serga pasiutlige ar kokia kita liga, kuri jam trukdo gyventi pagal įgimtus instinktus“, – svarstė R. Ribačiauskas.

Prieš vilkų išpuolius dienos metu ūkininkai nelabai turi ką priešpastatyti, na, nebent gerokai aukštesnes vielos tinklo tvoras su viršuje pritvirtintu el. piemeniu ir dar raudonomis vėliavėlėmis. Tačiau tokios apsaugos sistemos yra gana brangios, todėl kelių avelių ar ožkų laikytojai jų tikrai neįrenginės, net jei netoliese girdės R. Ribačiausko socializuotu pavadinto vilko staugimą.

Vilkai nepažįsta žmonių

Kataryna Šterna tikina, kad kai kurie vilkai nežino, kas yra žmogus.

Buvo įdomu sužinoti, ar kaimyninėje Latvijoje, kur galioja liberalesnės vilkų medžiojimo taisyklės, pasitaiko šių plėšrūnų išpuolių dienos metu, todėl ŪP pakalbino žinomą šios šalies medžiotoją ir žurnalistę Kataryną Šterną. „Manoma, kad tokių atvejų pas mus yra nutikę, tačiau jie nėra dažni, o tikslių duomenų neturime, nes ūkininkams nemokamos jokios kompensacijos už saugomų gyvūnų padarytą žalą, todėl šie neinformuoja valdžios apie vilkų išpuolius“, – kalbėjo K. Šterna. Perklausta dėl plėšrūnų padarytos žalos atlyginimo, pašnekovė pripažino, kad galimybė gauti bent kokias nors išmokas yra, tačiau ji daugiau teorinė, nes biurokratiniai barjerai sukurti taip, kad visiems bandantiesiems nusvyra rankos.

Latvijos medžiotojai pastebi, kad tose vietose, kur vilkų populiacija didesnė, jie drąsiau eina arčiau fermų, gyvenviečių. „Vilkai beveik niekada iš karto nepuola, jie stebi situaciją, žmones, mato prie grandinių pririštus šunis ir lengvą grobį – laisvai besiganančius naminius gyvulius“, – patirtimi dalijosi K. Šterna. Anot pašnekovės, tose vietose, kur draudžiama medžioti, vilkai visiškai nebijo žmonių. „Jau atsiranda tokių vilkų, kurie nežino, kas yra žmogus, jie neturi santykio patirties, niekada nebuvo susidūrę su žmogumi medžioklės metu“, – savo nuomonę ŪP redakcijai išsakė Latvijos medžiotoja.

Griūva gamtos sukurta piramidė

Ramūnas Mažėtis mano, kad vilkai nustojo bijoti žmogaus.

Kolegės pradėtą temą toliau vystė Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis: „Vilkai žmoguje nebemato priešo ir juo labiau nebelaiko jo pavojingu.“ Redakcijos kalbintas medžiotojas išdėstė savotišką, tačiau labai įdomią nuomonę: „Žmogų būtų teisinga laikyti pačiu viršiausiu plėšrūnu visoje gamtos gyvių piramidėje, tačiau jau dabar darosi akivaizdu, kad vilkas bando stotis į pačią aukščiausią poziciją, na, jei ne į aukščiausią, tai bent greta žmogaus.“

Medžiotojų veiklą reglamentuoja įstatymai, įvairios taisyklės, limitai, terminai. Šie rėmai, anot R. Mažėčio, ardo, iškreipia gamtos sukurtą gyvių piramidę. „Ir tik pakeitus įstatymus, panaikinus limitus, terminus būtų galima atstatyti piramidę“, – savo nuomonę grindė Sūduvos medžiotojų vadovas.

Andriaus JUOZAPAVIČIAUS, Giedriaus ALEKNAVIČIAUS, Katarynos ŠTERNOS ir redakcijos nuotraukos, Algimanto SNARSKIO piešinys

2022.10.07

Dainius ŠEPETYS

ŪP korespondentas

Susijusios temos – skaitykite: „Ūkininko patarėjo“ akcija „Vilkininkystė ar avininkystė?“, vilkai, Raimondas Ribačiauskas, avių aptvaras