Saugantis AKM užkrato, svarbiausia – griežtai laikytis biosaugos reikalavimų

Po beveik poros metų pertraukos afrikiniam kiaulių marui (AKM) vėl įsisukus į šalies kiaulininkystės ūkius bei fiksuojant vis naujus ligos atvejus laukinėje gamtoje, veterinarijos specialistai primygtinai ragina kiaulių laikytojus griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų.

Būtina saugoti auginamas kiaules nuo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių šviežiai nušienauta žole. Taip pat, einant į tvartą pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos. Būtina prisiminti, kad užkratą ant avalynės, drabužių ar įrankių į ūkį galima „parsinešti“ iš lauko ar miško. 

„AKM situacija šalyje nuolat stebima ir kontroliuojama, tačiau būtina imtis visų priemonių, kad neliktų rizikų AKM plisti ūkiuose. Nustačius ligą ūkyje, nuostolių patiria ne tik laikytojas, bet ir kaimyniniai ūkiai bei valstybė“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Žemės ūkio ministerija ketina inicijuoti Medžioklės taisyklių pakeitimą, kad savivaldybių teritorijose, kuriose nustatytas AKM, būtų draudžiamas šernų viliojimas juos šeriant.

Stabdant AKM plitimą bei siekiant apsaugoti kiaulininkystės sektorių nuo šios užkrečiamosios ligos sukeliamų finansinių nuostolių, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) imasi visų būtiniausių šios ligos kontrolės ir likvidavimo priemonių: pirmiausia AKM židinio vietoje nustatomas karantinas. Tai būtina, siekiant apsaugoti aplinkines gyvulių fermas nuo galimo ligos židinio išplitimo, laikinai uždraudžiamas bet koks kiaulių išvežimas iš teritorijos; aplink ligos židinį 3 ir 10 km spinduliu nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, sergančios kiaulės naikinamos; sustiprinama aplinkinių kiaulių fermų kontrolė: atliekami ligai imlių gyvūnų klinikiniai ir laboratoriniai kraujo tyrimai; atliekami nušautų šernų laboratoriniai tyrimai. 

„Pastarieji AKM atvejai ūkiuose parodė, kad pavojingas virusas iš miško ir šernų populiacijos į ūkius įsisuko dėl nepakankamai atsakingo kiaulių laikytojų požiūrio į biologinio saugumo reikalavimus. Vykdant epizootinį tyrimą viename iš protrūkių nustatyta, kad ūkininkas prieš keletą dienų atsivežė šiaudus iš laukų, kas galėjo būti vienas iš ligos šaltinių.  

Kitame ūkyje buvo nustatyta, kad ūkininkas kiaules šėrė šviežiai nušienauta žole, kuri buvo parnešta iš vietų, kuriose būta šernų, tai vėlgi galėjo būti vienas iš viruso patekimo kelių. Nuvykus į dar vieną protrūkį buvo pastebėta, kad dezinfekcinis kilimėlis padėtas prie patekimo į kiaulių laikymo vietą, tačiau jis neužpildyta dezinfekcinėmis priemonėmis, patekimas neaptvertas. Todėl  VMVT dar labiau griežtins ūkių kontrolę (atliks kryžmines, papildomas neplanines patikras) ir bus pasitelkiamos įvairios kitos reikalingos kontrolės priemonės, tęsiamas stebėsenos vykdymas laukinėje faunoje, tačiau norėtųsi dar kartą akcentuoti – nėra galimybių prie kiekvieno pavienio kiaulių laikytojo pastatyti inspektoriaus, todėl būtina, kad ūkininkai ir savo reikmėms kiaules laikantys žmonės suprastų, jog tik griežta, sustiprinta biosauga gali padėti išsaugoti auginamus gyvulius nuo šios itin sparčiai plintančios virusinės ligos.

Taip pat norima akcentuoti ir medžiotojų atsakomybę, kad radus šerno gaišeną apie tai būtina pranešti teritoriniam VMVT padaliniui. Primename, kad ligos nuslėpti laukinėje faunoje nepavyks, kadangi jeigu bus slepiamos gaišenos ankščiau ar vėliau liga bus diagnozuota sumedžiotuose šernuose. Taip pat būna labai keista, kuomet pirma liga nustatoma kiaulių ūkyje, o tik po tam tikro laiko laukinėje faunoje, taip parodoma, kad apie situaciją laukinėje faunoje nėra tinkamai informuojama“, – sako VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Veterinarijos specialistai primena kiaulių savininkams – įtarus, jog kiaulės serga užkrečiamąja liga (neėda, nesikelia, atsiranda kraujingų išskyrų, taškinių kraujosruvų odoje ar pan.) ar joms pradėjus gaišti, reikia nedelsiant pranešti privačiam vietos veterinarijos gydytojui arba VMVT pareigūnams, o radusieji šerno gaišeną raginami jos neliesti, radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką, ar pan.) ir informuoti apie tai VMVT trumpuoju tel. 1879, el. paštu skundai@vmvt.lt ar atvykus į artimiausią VMVT padalinį.

Siekiant mažinti AKM plitimą mūsų šalyje, asmenims yra mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas ir operatyviai juos pašalinti iš aplinkos, tokiu būdu užkertant kelią galimam ligos plitimui. Asmenims reikia kreiptis ir apie tai pranešti VMVT arba atvykus į artimiausią VMVT padalinį ir užpildyti reikiamą prašymą. Išmoka – 30 eurų. 

Informaciją pateikiantys asmenys turi nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti koordinates pagal GPS. Radus nugaišusį šerną, jo negalima transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį.

Išmokos už suteiktą informaciją mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Jei apie tą pačią šerno gaišeną praneša keli asmenys, teisę į išmoką turi pirmas informaciją pateikęs asmuo. 

Primename apie pagrindinius reikalavimus laikantiems kiaules:

• Tvartą aptverkite tvora, kad būtų išvengta kontakto su šernais.

• Jeigu dalyvavote medžioklėje ar išdorojant šerną, tvarkėte išknistą dirvą ar lankėtės kitame kiaulių ūkyje, į savo tvartą eikite tik nusiprausę, persirengę ir pasikeitę avalynę.

• Neleiskite pašalinių žmonių į savo tvartą, ribokite transporto priemonių įvažiavimą į kiemą.

• Prieš darbus tvarte ir juos baigus, persirenkite, persiaukite, švariai nusiplaukite rankas. Dėvėkite tik darbui tvarte skirtus drabužius ir avalynę.

• Kiaules šerkite tik termiškai apdorotu pašaru. Šių metų grūdus nuplikykite arba palaikykite sandėlyje ne mažiau kaip mėnesį.

• Pakratams nenaudokite šiaudų, atvežtų tiesiai iš lauko. Juos palaikykite sausoje vėdinamoje vietoje ne mažiau kaip 3 mėn.

• Pašarus pirkite tik iš patikimų pardavėjų, saugokite juos nuo aplinkos veiksnių ir kenkėjų.

• Tvarte reguliariai naikinkite graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus, nes jie gali pernešti virusą.

• Prie kiekvieno įėjimo į tvartą ir jo pagalbines patalpas įrenkite dezinfekcinius kilimėlius. Tai gali būti negili tvirta dėžė, pripilta pjuvenų ir sulaistyta veterinarijos vaistinėje įsigytu dezinfekciniu skysčiu, veikiančiu AKM ir klasikinio kiaulių maro virusą. Galima naudoti veterinarijos vaistinėje ar specializuotoje parduotuvėje įsigytą dezo kilimėlį, kurį taip pat reikia aplaistyti dezinfekciniu skysčiu. Dezinfekcinio skysčio būtina reguliariai papildyti.
 

Daugiau apie AKM prevencijos priemones čia

Turite klausimų?

Susisiekite su mumis