2022 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos nariai: Arūnas Marcinkevičius, Andrejus Staško, Julijonas Aniukštis ir LiGSA steigėjas bei narys, advokatas Rimondas Kuzminas, o taip pat ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas ryšiams su Seimu, Signataras Saulius Pečeliūnas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Linas Ladiga dalyvavo parlamentinės kontrolės posėdyje dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo bei papildomai raštu pateikė Komitetui Kolegos Rimondo Kuzmino parengtus argumentus:

2022 m. liepos 22 d. Seimo NSGK posėdyje

Dėl duslintuvų yra keletas momentų, kuriuos galima pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos Komitetui, prašant Politikų ne tik rimtai atsižvelgti ir atsakingai įsigilinti bei jais remtis, sprendžiant duslintuvų (ugnies ir garso slopintuvų) praktinio naudojimo klausimus tiek medžioklėje, tiek karyboje, o ypač visuotiniame ginkluotame pilietiniame pasipriešinime, veiksmingai ginant Valstybę nuo ginkluotos agresijos.

Didesnėje dalyje Europos tai jau tapo kultūringos medžioklės elementu. Dalyje valstybių, be duslintuvų medžioti negalima, kai kur , pvz. Švedijoje yra nustatyti griežti atstumai nuo gyvenamų/gamybinių ir kt. naudojamų objektų kur medžiojant duslintuvų naudojimas privalomas.

Prestižiniai ginklų gamintojai (Blaser, Sauer ir kt.) gamina šautuvus, su integruotais duslintuvais (LT medžiotojams tokie ginklai neprieinami, Latvijoje- prašom, pirkite). Jei peržiūrėti medžioklinių ginklų katalogus, pamatysime, kad beveik visų gamintojų šautuvai apie 50% atvejų, parduodami jau parengti naudoti su duslintuvais (turi sriegį/adapterį).

Duslintuvai, apie kuriuos kalbama, visiškai neeliminuoja garso, o tik jį ženkliai sumažina. Be garso mažinimo šie prietaisai mažina ir ginklo atatranką, kas savaime vertinama kaip šūvio pašalinių poveikių sveikatai mažinimas. Savaime suprantama, kad duslintuvų pagalba mažinant garsą žymiai mažiau trikdomi netoli medžioklės plotų gyvenantys asmenys, naminiai ir laukiniai gyvūnai.

Jokios neigiamos įtakos medžioklės ūkiui duslintuvai nedaro. Tai patvirtina Daugumos Europos šalių praktika (Latvijos nuo 2014m.), o teiginiai apie neva padidėjusia brakonieriavimo rizika yra išgalvoti ir palaikomi tik tam tikrų pareigūnų, tikėtina dėl noro turėti papildomą pagrindą kabinėtis prie medžiotojų.

Karo Ukrainoje praktika tik dar kartą, labai koncentruota forma, patvirtina tai, kas jau buvo gerai žinoma. Šaulys, naudojantis duslintuvą, turi žymai didesnes galimybes nesulaukti greito ugnies atsako, kuris dėl naudojamų techninių priemonių (radarai, šūvio krypties nustatymo pagal garsą indikatoriai) gali būti net greičiau nei per minutę. Ukrainiečiai duslintuvus gana masiškai naudoja ir naudodami automatinius ginklus. Visa tai jau ne kartą lėmė sėkmę dinaminių susidūrimų nakties metu atvejais. Ukrainos tarptautiniame legione tarnaujantys profesionalai gana dažnai atsiveža savo turimus duslintuvus (su įvairių adapterių komplektu). Net foto nuotraukose teko matyti beveik visų prestižinių gamintojų produkciją (Sound technology, GEMTEH, SUREFIRE ir t.t.). Profesionalai gan teigiamai pasisako apie ukrainiečių gamybos duslintuvus.

Naudojant ginklą nakties metu (su naktiniais taikymosi prietaisai) be duslintuvo tai daryti iš esmės neįmanoma, nes iš vamzdžio pasirodanti liepsna apakins patį šaulį. Karo atveju 100% demaskuos šaulio poziciją su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Tai tiesioginė pražūtis. Ne gi kažkas to tikrai nori ar net siekia? Nenoriu tuo tikėti, bet klausimų, į kuriuos profesionaliai neatsakyta- apstu.

Duslintuvus reikia ne tik išbraukti iš A kategorijos ginkluotės, bet tai padaryti priimant teisės aktų paketą, kuriuo ši priemonė būtų leista naudoti medžioklėje. Tokiu būdu medžiotojai sukomplektuos savo ginklus, kurie esant reikalui galės būti iš karto naudojami šalies gynybai. Priešingu atveju ginklą tektų iš naujo prišaudyti ir sureguliuoti. Prasidėjus koviniams veiksmams to padaryti dažniausiai neįmanoma, o apie specifikos klausimus ir praktikos įgijimą iš viso kalbėti nebus prasmės. Be abejo leidus įsigyti, bet neleidus naudoti, manyčiau didžioji dalis ginklų turėtojų duslintuvų tiesiog nepirks, nes suveiks ne tiek finansinis, kiek socialinis/psichologinis faktorius. Tai, kad be garsą ir liepsną eliminuojančios įrangos šauti į priešo koloną iš 300-500m (kartais ir gerokai iš toliau) , dabar dažnai prilygsta savižudybei, žino visi, kas rimtai domisi šia tema. Todėl motyvuoti gerą pasirengimą turintį pilietį (civilį) kartais gali būti sudėtinga, nes jis pasakys, kodėl turiu papildomai rizikuoti savo gyvybe vien dėl savos valdžios kvailysčių?

Kokių nors papildomų registracijų duslintuvams nereikia. Visų pirma kulka su duslintuvo korpusu nesiliečia ir todėl ant kulkos nepalieka kokių nors pėdsakų. Tai reiškia, kad duslintuvo naudojimas niekaip neįtakoja ginklo identifikavimo kriminalistinio/trasologinio tyrimo atveju.

Socialinis aspektas

Nemaža dalis Lietuvos medžiotojų bendrauja su į Lietuvą atvykstančiais medžiotojais ir žino apie jiems priklausančią įrangą. Taipogi dalyvaudami medžioklėse užsienyje patys naudojasi duslintuvais. Visi, kas tiesiogiai susiduria ir iš karto įsitikina privalumais. Kas medžiotojų tarpe tuo klausimu kalbama apie valdžią, lengva suprasti. Žinau keletą panašių atvejų, kai staiga, netikėtai ”išgijo” nuo senų įpročių sąlygotų, niekuo nepagrįstų fobijų ir “praregėjo” buvę itin “užkietėję” skeptikai, kurie anksčiau visur demonstratyviai teigė “man nereikia, ir pan.”.

Po ilgų svarstymų ir užsienio medžioklės tradicijų bei praktikos pavyzdžių apmąstymų kai kurie tie, buvę duslintuvų panaudojimo medžioklėje idėjiniai priešininkai pagaliau ir patys jau suvokė bei pripažino, kad garsas ir atatranka yra itin nepageidaujami faktoriai, o prietaisas, kuris kompleksiškai sprendžia abi problemas, Lietuvoje, deja, uždraustas.

Advokatas Rimondas Kuzminas, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjas